utenis 11

Monday, June 18, 2018

Šventadienio paraštėse

„Danielis įėjo pas karalių ir paprašė, kad karalius jam duotų laiko“

Valerijus RUDZINSKAS

Šis mūsų susitikimas ypatingas, kadangi jis – vienintelis. Kito tokio nebus. Po akimirkos pasaulis taps kitoks, nes viskas šiame gyvenime pavaldu laikui bei kitimo dėsniui. Prisiminkime buvusius susitikimus. Aš pamenu, kaip mes rinkdavomės senojoje mūsų koplyčioje – avarinės būklės kluone – ten vis tiek buvo gera melstis. Prisimenu, kaip buvau skiriamas į klebono pareigas vienoje ar kitoje parapijoje. Prisimenu, koks buvo džiaugsmas, kai gavau kunigystės šventimus. Prisimenu daug šviesių akimirkų. Tačiau atmintyje iškyla ir įvairios nesėkmės, brangių žmonių mirtys, daugelio atvykstančiųjų skausmingos istorijos.
Lygiai tą patį galėtumėte pasakyti kiekvienas iš jūsų. Prisimenate pirmą apsilankymą mūsų bendruomenėje. Prisimenate savo santuoką, džiaugsmą, gimus vaikeliams. Prisimenate savo darbovietes, karjerą, pergales bei vargus. Išties viskas panardinta besikeičiančiame laike... Kol perskaitysite šiuos apmąstymus, pasaulyje nutiks daug įvairių – džiugių ir baisių – dalykų... Vis dėlto šios akimirkos – ypatingos: atsiversdami interneto puslapį ar dalyvaudami pamaldose sekmadieniais, jūs atvykstate į laimės salą. Atvykstate susitikti su jos Šeimininku, mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi... Iškart drįstu išreikšti įsitikinimą: kuo ilgiau būsite su Jėzumi, tuo gausesnės laimės salos paslaptys jums atsivers...
Dažnas mūsų susiduriame su netvarkingai panaudojamo laiko problema. Mokslininkai paskaičiavo, kad jei, tarkime, žmogus vidutiniškai gyvena 80 metų, iš jų jam lieka tik 17 metų nuosavo laiko. Akivaizdu, kad gyvenimas žemėje be galo trumpas. Todėl reikia tinkamai panaudoti Dievo mums dovanotą laiką. Neturime jo iššvaistyti. Tas, kuris laiką paskirsto teisingai, gyvena laimės saloje. Atminkime: kartais nuo laiko priklauso gyvybės ir mirties klausimas...
Senajame Testamente yra viena nuostabi istorija apie pranašą Danielių:

Tęsinį skaitykjite 2017 04 08 „Utenyje“

„Palaiminti turintys vargdienio dvasią – jų yra dangaus karalystė“

Valerijus RUDZINSKAS

Kasdien norėdami rasime laiko rimtam susimąstymui ar pokalbiui. Kiekvieną sekmadienį į pamaldas Pilnų namų bendruomenės Dievo Gailestingumo koplyčioje besirenkantiems tikintiesiems stengiuosi tarti žodžius, grindžiamus atsakomybe. Visuomet atvyksta žmonių, kurie pas mus daugiau nebepasirodys. Ir ne dėl to, kad jiems kažkas būtų nepatikę, nors retsykiais nutinka ir taip, bet todėl, kad jie, dažnai patys to nenujausdami, jau priartėjo prie žemiškosios kelionės pabaigos. Tik prisiminkime, kiek mūsų pažįstamų ar net artimų žmonių mirė per paskutinį mėnesį... štai dėl ko atvykstantiems pas mus, o ir kiekvienoje bažnyčioje turi būti kalbama labai rimtai, kad žmonės kuo labiau pažintų Jėzų, Jį pamiltų, Jo trokštų, Juo gyventų...
Todėl kalbėsime apie laimės salelę. Apie ją mokė Jėzus. Joje galime gyventi, nepasiduodami pa-saulio audroms.
Jėzus daug mokė apie laimę. Pasiskaitykime Kalno pamokslą. Jis surašytas Evangelijoje pagal Matą: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią – jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo – jų yra dangaus karalystė.“
Taigi, Kalno pamokslas. Tai – Kristaus mokymo santrauka. Ten pirmoje vietoje randama laimė.
Palaiminti – Kristaus kalboje reiškia salą. Kontinente audra, karai, epidemijos, nelaimės, ligos, depresija, o toje salelėje – ramybė. Kai Jėzus mokė apie laimę, mokė apie salelę.
Kasdien girdime diskutuojant apie nemalonias problemas. Ekonominė krizė, katastrofos, savižudybės, kitos nelaimės. Apie tai kalbama nuolat bei visur ir ši tema tapo vyraujanti. Sunkumai neaplenkia ir krikščionių. Jie taip pat trokšta gyventi laimės saloje.
Įsivaizduokime, kad verdame laimės puodą. Iš ko susideda laimės ingredientai pasaulyje? Visi žinome, kaip laimė įsivaizduojama pasaulyje: pirmoje vietoje pinigai, toliau valdžia, garbė, autoritetas, karjera, automobilis, komfortas, prabangūs namai, niekuo nevaržomas gyvenimas ir t.t.

Tęsinį skaitykite 2017 04 01 „Utenyje“

„Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“

Valerijus RUDZINSKAS

(Pradžia kovo 18 d. numeryje)

Ne rytoj ar kada nors, bet nedelsiant. Atgailauti, susitaikyti su Juo ir prašyti, kad Jis mūsų širdyse uždegtų begalinę meilę Jam. Neatidėliokime šios apsisprendimo akimirkos. Drauge su apaštalu sakau: „Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!“
Dabar pasiaiškinsime, ką reiškia tikra meilė Dievui.
Visų pirma – būtinas teisingas Paties Dievo įsivaizdavimas. Jei mes neteisingai suprantame Dievą, jei šis supratimas suformuotas ne pagal Šventąjį Raštą ir Bažnyčios mokymą, tuomet regimai pažįstame ne Dievą, o vadovaujamės savo pačių vaizduote. Teisingai Dievą suvokiame pripažindami Jo tobulumą. Jo tobulumą ir negęstančią šlovę privalome suvokti visa širdimi. Kai pažinsime tiesą, būsime Viešpaties guodžiami, laiminami, ugdomi ir stengsimės Dievui patikti. Taip kaip savimeilė skatina žmogų įtikti sau pačiam ir veikti tik dėl asmeninių interesų, taip ir tikra meilė Dievui paskatins mus visų pirma darbuotis dėl Jo interesų.
Daugelis buvo paklydę ir pasidavė pagundoms garbinti šio pasaulio „dievus“. Dėl to reikalinga atgaila. Visame kame. Apmąstyta, suvokta, gili. Be atidėliojimų. O po to – nuolatinis budėjimas, kaip išsaugoti Dievo malonę...
Linksma jaunuolių draugija nusprendė paplaukioti valtimi. Jaunuoliai nuėjo pas žveją, kuris už atitinkamą užmokestį pasiūlė jiems savo valtį. Valtis buvo erdvi, didžiulė, todėl jaunuoliams patiko.

Tęsinį skaitykite 2017 03 25 „Utenyje“

„Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“

Valerijus RUDZINSKAS

Tikriausiai ne vienas prisimename tokį vaikystės epizodą...
Mūsų pažįstamų ar mūsų pačių namo kieme gulėjo, o gal ir iki šiol guli sunki lenta. Vaikai ateidavo ir, be abejo, iki šiol ateina prie tos lentos, iš viršaus gana dailios, ir, sutelkę dideles pastangas, lentą pakelia, norėdami pamatyti, kas yra po lenta... Koks siaubas!.. Į visas puses šliaužioja kažkokios pilkos ir šlykščios kirmėlės. Tik išvydusios dienos šviesą, kirmėlės nuo jos sprunka, kur tik gali, – kuo toliau, kuo giliau. Šviesa joms nepakeliama!.. Vaikai pasibaisėję tuoj pat lentą paleidžia, o po kurio laiko vėl ateina pasižiūrėti, kas po lenta slepiasi...
Ko gero, daugelio sielose ir gyvenime yra tokia „lenta“... Išorinė jos pusė galbūt nupoliruota, nušlifuota, daili. Ji ir mums patiems patinka, todėl ją noriai rodome kitiems. Tačiau yra ir vidinė pusė: paslėpta, tamsi, prilipusi prie žemės bei uždengianti visus nešvarumus. Tą „lentą“ reikia pakelti! Tegul ją kiaurai persmelkia Dievo šviesa, tegul Jo šviesoje bus nuvalytas „paslėptas žmogus“. Dievui patinka tas, „kam nusižengimas atleistas, kuriam nuodėmė dovanota. Laimingas žmogus, kurio VIEŠPATS nelaiko kaltu, kurio dvasioje nėra apgaulės.“

Tęsinį skaitykite 2017 03 18 „Utenyje“

„Štai tu tapsi nebylys, nes nepatikėjai mano žodžiais“

(Pradžia kovo 4 d. numeryje)

Kitą rytą, anksti pakilę, jie pagarbino VIEŠPATĮ ir leidosi kelionėn, grįždami į savo namus Ramoje. Elkana pažino savo žmoną ir VIEŠPATS ją atsiminė. Hana tapo nėščia ir, atėjus jos metui, pagimdė sūnų. Ji pavadino jį Samueliu, nes ji sakė: „Aš VIEŠPATĮ jo prašiau“...
Mūsų malda gali tapti „užtaisyta“ tikėjimu, kai patenkame į kritinę situaciją...
Kelyje, kuriuo važiavo maršrutinis autobusas, buvo staigus posūkis. Po lietaus kelias buvo slidus. Netikėtai atsisakė autobuso stabdžiai. Tą dieną autobusu važiavo ypač daug vaikų. Kai atsisakė stabdžiai, autobusas tapo nebevaldomas ir jį ėmė nešti kelkraščio link. Vairuotojas tespėjo sušukti: „Viešpatie, gelbėk!.. Dėl vaikų!“ Autobusas privažiavo kelkraštį ir, net nesuvirpėjęs, ėmė skrieti oru. Pagaliau be menkiausio trenksmo nusileido laukymėje. Niekas nenukentėjo. Taip pat niekas net nespėjo išsigąsti...
Man patinka pastoriaus Andrejaus Šapovalovo įžvalgos apie „užtaisytą“ tikėjimą. Pastorius kreipiasi į tave, primindamas, jog, kai pereisi per savo sunkius momentus, taip pat galėsi „užtaisyti“ kitų gyvenimus. Prisimink vieną dalyką, kad kiekvienas skausmas, per kurį eini, duoda tau teisę padėti žmonėms, kurie eina per tuos pačius dalykus. Dievas ne šiaip sau uždarė Onos įsčias. Jis matė Izraelio sugedimą ir Jam reikėjo pateptojo, kuris atvestų visą tautą pas Jį. Jam prireikė galingos statybinės medžiagos. Jis laukė šitos „užtaisytos“ Onos maldos. Jis laukė šių galingų žodžių, po kurių užgimė vienas didžiausių pranašų – Samuelis. Malda, užtaisyta neapykanta nevaisingumui, neapykanta tam, kas kilo ne iš Dievo, o piktojo.
Mes visi einame – kiekvienas savo sferoje – per nevaisingumą. Nekalbame apie fizinę būseną, bet apie tai, kad kiekvienam reikia pagimdyti savo Samuelį...
Dar viena įdomi istorija. Ji atskleidžia, kad Dievas kai kada nenori, kad mes kalbėtume, nes savo kalbomis galime sugriauti Jo planus. Neišmintingais išpažinimais neleidžiame Dievo malonei ateiti į mūsų gyvenimą... Tai istorija apie Zachariją.
Dievas užčiaupė Zacharijui burną. Galbūt kai kas prisimenate Evangelijos pagal Luką pradžią, pasakojančią apie Joną Krikštytoją ir kaip jis gimė? Ar žinote, kodėl Dievas užčiaupė Zacharijui burną? Nes jis galėjo duoti priešui neteisingą statybinę medžiagą. Bet jo žmona tikėjo, dėl to ir galėjo kalbėti. Ir kai tik berniukas gimė, Dievas sugrąžino Zacharijui kalbą, ir jis pasakė: „Jo vardas bus Jonas!“
Kai kada Dievas uždaro burnas tokiems kaip Zacharijas. Kodėl? Ne todėl, kad tu blogas, bet todėl, kad tu to, kas dabar vyksta, „neužtaisytum“ netikėjimu. Prisimenate, kad jis nepatikėjo, nes paklausė: kaip tai gali įvykti? Ir Dievas tarė: „Užsičiaupk!“ Zacharijas užsičiaupė devyniems mėnesiams. Ir tik tada, kai viskas buvo padaryta, burna atsivėrė...

Tęsinį skaitykite 2017 03 09 „Utenyje“

„Štai tu tapsi nebylys, nes nepatikėjai mano žodžiais“

Valerijus RUDZINSKAS

Apie žodžių jėgą galima pasakoti labai daug. Esame ne kartą apie tai kalbėję ir dar daug kartų išgirsite kalbant. Begalę kartų pasakojau apie mūsų neišvengiamą pašaukimą dalyvauti Kristaus kentėjime. Dar negimė žmogus, kuris būtų nepatyręs vargų. Tačiau kai kada ištinka situacijos, kai Dievas nenori mūsų nesibaigiančios kančios, tačiau, leisdamas patirti išmėginimus, nori išugdyti mūsų tikėjimą, įgalinantį maldoje ištarti tinkamus žodžius, padėsiančius patirti Dievo malonę...
Tikinčioji, vardu Jekaterina, papasakojo istoriją, kuri jai nutiko 1991 m. Ji iš Solnečnogorsko miesto. Vieną žiemos dieną ji vaikštinėjo Senežo ežero pakrante ir nusprendė pailsėti. Norėdama pasigėrėti ežeru, prisėdo ant suoliuko. Ant to paties suolelio sėdėjo senutė. Tarp jų užsimezgė pokalbis. Kalbėjosi apie gyvenimą. Senelė papasakojo, kad sūnus jos nemyli, marti labai ją skaudina, niekur neleidžia pasisukti.
Jekaterina – tikinti moteris. Ji pakreipė pokalbį apie Dievą bei Jo pagalbą, apie tikėjimą bei gyvenimą pagal Dievo įsakymus. Jekaterina sakė, kad į Dievą reikia atsiversti ir Jame ieškoti pagalbos bei palaikymo. Senutė atsakė, kad niekuomet į bažnyčią nevaikščiojo, o jokių maldų nemoka. Bet Jekaterina iš ryto, pati nesuvokdama kodėl, į krepšį įsidėjo maldaknygę. Ji tai prisiminė, ištraukė maldaknygę iš krepšelio ir padovanojo močiutei. Senutė su nuostaba į ją pažvelgė: „Oi, mieloji, ar tu dabar neišnyksi?“ „Kas jums?“ – paklausė Jekaterina. „Pasakyk, ar tu nesi Dievo angelas?“ – baimingai paklausė senutė ir papasakojo, kas jai nutiko prieš savaitę.

Tęsinį skaitykite 2017 03 04 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

Jei absoliučiai gerai jautiesi, galbūt nesi visiškai sveikas.
Jei galva prakaituoja, tai nereiškia, kad ji dirba.
Jeigu jie yra, jie yra reikalingi – parazitai.
Kad ir su savimi kalbiesi, vis tiek nori būti išgirstas.
Jei žmogui trūksta, tai jis mano, kad pinigų.
Kai mintys viena kitą veja, gali visai išsivaikyti.
Tas mąslus inteligento žvilgsnis – nuo šuniško gyvenimo.
(Jurgis Gimberis)

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

IŠNUOMOJU žemę su didele kūdra (yra galimybė nusipirkti). Tinka poilsiui ir žuvininkystės verslui. Apie 1 ha žemės galima dirbti. Šalia yra Lukno ežeras.  Tel. (8-686) 77639, el. p. rimantasemilija@gmail.com

 

PADEDAME paruošti reikiamus dokumentus pastatų įregistravimui
Statybų inspekcijoje (VTPSI).
Konsultuojame visais nekilnojamojo turto klausimais.
Tel.: (8-698) 18325, (8-608) 30123.

 

PARDUODU Pakalnių gyvenvietėje nebaigtą įrengti Alytaus tipo namą, rūsys po visu namu, yra ūkio pastatai, 3765 kv. m namų valdos žemės sklypas.
Nebaigtą įrengti požeminį trijų kamerų cechą su 0,0721 ha žemės sklypu.
Žemės ūkio paskirties 2,17 ha žemės sklypą su 0,08 ha vandens telkiniu. Ideali vieta motininių sraigių verslui, galima auginti chitake grybus. Yra projektas ir visi leidimai. Galima pirkti atskirai.
    Tel. +370 680 12762.

nuotr2

nuotr1

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas