utenis 11

Sunday, April 21, 2019

Šventadienio paraštėse

MALDA Į JĖZŲ

Patyrusį mokytoją labai sunku rasti, bet, veikiant Dievo malonei, jų vis dėlto dar yra mūsų laikais. Nuoširdžiai paieškok, paprašyk Dievo su ašaromis, kad Jis tau nurodytų mokytoją, neklaidinančiai išmanantį atgailos kelią. Bet atsimink, broli ir sese, kad ieškoti stebukladario neverta. Ieškok ne išoriškai patrauklaus, bet žinančiojo dvasinį kelią ir dvasines kovas, turinčiojo dvasinį protą ir reginčiojo Dangiškosios Karalystės paslaptis. Tokio, kuris galėtų įvesti tave į Dangiškąją Karalystę, esančią tavo viduje, tokio, kuris pats perėjo visus gundymus ir pažino velnišką pataikavimą su visomis jo gudrybėmis. Toks dvasios tėvas žino, kaip sunku būna širdyje nuo aistrų, kurias įaudrina velnias, žino ir gali padėti visuose sielvartuose, gali išvaduoti nuo visokių iš nusivylimo kylančių sunkumų. Tokiu žmogumi tikėk tvirtai, panašiai kaip Dievu, nes toks žmogus yra vedamas Paties Dievo.
Jeigu tokį mokytoją tau Dievas nurodys, tai priglusk prie jo visa savo širdimi ir nedrįsk kada nors būti jam neištikimas arba nepaklausyti jo žodžio. Laikyk jį pačiu Kristumi ir žinok, kad šventieji tėvai apie tai sako taip: „Jeigu pamatytum savo mokytoją miegantį arba gulintį, valgantį arba geriantį, kalbantį arba dar ką nors darantį, tai tu, būdamas silpnos sielos, nesusigundyk tuo, ką matai, nes jis už savo darbus patinka Dievui ir visa šitai jam nekenkia.“ Griežtai žinok, kad jis yra tavo darbų teisėjas, o ne tu jo, tau jo reikia, o ne jam tavęs. Jis neša tavo negalias ir pakenčia tavo savivalę, o tu būni jam kaip našta, kurią jis sutinka nešti iš meilės tau. Jame, išsiugdžiusiame tikrąjį dvasinį protą, veikia Pats Dievas, gyvenantis jo širdyje, o jo valia visuomet įtinka Dievui, nes jis gyvena vykdydamas Dievo valią. Jis, panašiai kaip ir šventieji Apaštalai, gelbėja žmones. Tai, kas tau nepatinka, priimk iš jo ir saugok kaip didžiausią vertybę. Viską, kas varžo tavo valią, priimk iš jo su džiaugsmu, nes tokiu būdu jis gydo tavo sielos žaizdas ir marina tavo valią, prikelia tavo protą ir sielą iš mirties nuodėmėje.

Tęsinį skaitykite 2018 01 06 „Utenyje“

MALDA Į JĖZŲ

Malda į Jėzų turi sudaryti vienuoliškojo gyvenimo esmę. Taip pat ji būtina ir visiems pasauliečiams, nes atmintyje neturint Dievo vardo niekam neįmanoma išsigelbėti.
Atrodo, toks paprastas dalykas kartoti trumpą maldą, tačiau tikrovėje jis pasirodo ne toks jau ir lengvas. Malda turi atskirus etapus, vadinamus žodine, kuriama protu, kuriama protu ir širdimi, proto ir širdies savaimine, tyra proto ir širdies bei regimąja maldomis. Kiekviename maldos etape reikalingi patyrusio asmens paaiškinimai. Supažindinti su kiekvienu iš jų yra labai svarbu, nes per tobulą maldą Viešpats mus veda į išganymą, iš Savo malonės pateikdamas visa, kas mums yra būtina. Tam yra reikalingas mokytojas, kuris būtų perėjęs ne tik pradines maldos stadijas, bet ir sugebėtų melstis regimąja malda, kuris galėtų lengvai ir be žalos pamokyti, kaip atsispirti visiems gundymams. Pats gundytas, jis iš patirties žino, kada ir kokie gundymai laukia besigelbėjančiojo. Toks mokytojas apie kiekvieną gundymą perspės, patars, ką ir kaip reikia daryti, kad būtų išvengta klaidos, paaiškins, kaip atpažinti velnišką gudrybę demonams puolant iš „kairės“, ir patars, ką daryti, kai demonai, apsimetę gėriu, sėlins iš „dešinės“.
Deja! Vieni neturi laiko ir noro maldai pajungti žodžius, protą ir širdį, kiti, turėdami noro, nežino, kaip tai padaryti. Vieni pradeda melstis, bet maldos žodžius taria jausmingai, veikiant kūniškam protui. Tokie žmonės elgiasi pagal savivalę, pagal savo supratimą, manydami, kad gyvena dvasinį gyvenimą. Jie nežino, kad dvasinis gyvenimas pasiekiamas tik iš didžios Dievo malonės visiškai atsidavus Dievo valiai. Tai tampa įmanoma tik nuskaidrėjus protui ir sielai apsivalius nuo aistrų. O iki tol žmogus gyvena ne dvasiškai, o vadovaudamasis pasaulietine išmintimi – kūniškojo proto žiniomis, net jeigu jis ir žino viso krikščioniškojo žodžio teoriją ir yra didis žmonių akyse. Tokie neretai susipainioja kūniškojo proto puikybės pinklėse ir, kas baisiausia, netgi tikruosius dvasinio proto skleidėjus laiko neteisingai mąstančiais, pilnais puikybės, nors iš tikrųjų patys tokie yra. Jų kelias eina ne išsigelbėjimo link, bet nuo jo.
Iškilūs senovės šventieji tėvai, išmanydami, kaip reikia tobulai melstis, apie maldą į Jėzų rašė daug. Bet jie apie tai pradeda rašyti tik nuo aukštųjų maldos pakopų – proto ir širdies savaiminės maldos, praleisdami pradinius lygmenis. Tik labai retas iš jų užsiminė apie protu ir širdimi kuriamą maldą ir apie šiame etape mintyse pasireiškiančius gundymus. Apie šias maldos pakopas šventieji tėvai rašo trumpai, daug ko nepaminėdami. O taip jie daro štai dėl kokios priežasties.

Tęsinį skaitykite 2017 12 30 „Utenyje“

MALDA Į JĖZŲ

Prieš Jus darbas, parašytas XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje vienuolio arkivyskupo Antonijaus, kuris dalijasi savo asmenine patirtimi apie nuolatinės tobulos maldos etapus ir gyvenimą dvasinio tobulėjimo link. Tai buvo metas, kada mūsų šalyje buvo labai sunku gauti dvasinės literatūros ir tokie tekstai kaip šis buvo didelė retenybė. O šiais laikais, kada yra gausybė įvairių asketiškų knygų, šis darbas gali būti naudingas tam, kuris nori pasisemti Stačiatikių Bažnyčios maldos patirties. Knygoje asmeninės patirties pagrindu yra pateikta šventųjų tėvų tobulo meldimosi tradicija – apibendrintai išdėstytas šventųjų tėvų – asketų – mokymas apie maldą į Jėzų ir Dievo malonės veikimą.
Biografinių žinių apie arkivyskupą Antonijų beveik neišlikę, o išlikusios labai prieštaringos, todėl neįmanoma pateikti jo biografijos. Žinoma tik tiek, kad jis mirė 1976 m. Tačiau tai nė kiek nesumenkina šio darbo vertės, nes juk ir ikona netampa mažiau vertinga dėl to, kad jos autorius nežinomas. Juk darbai, daromi Dievo garbei, yra bendrabažnytinė nuosavybė.

Read more: MALDA Į JĖZŲ

Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės

Valerijus Rudzinskas

Norite, kad Dievas laimintų jūsų finansus? Jei taip, pirmiausia pasirūpinkite, kad Dievas jūsų gyvenime taptų svarbiausias, o po to aukokite dešimtinę. Dešimtinė be tikėjimo neišgelbės. Pirmoje vietoje – Jėzus...
Kokiai institucijai ją aukoti? Dešimtinę aukokite tai krikščioniškai bendruomenei, kuri realiai ir reguliariai rūpinasi jūsų, kaip Viešpatyje atgimusio, krikščionio, dvasiniu gyvenimu. Jei jūs tvirtinate, kad dešimtinę aukojate geriems darbams, tai nėra dešimtinė Viešpačiui.
Šventasis Raštas aiškiai nurodo, kad jūsų dešimtinė turi keliauti Dievui. Kiti iš kilnių paskatų kylantys paaukojimai nėra toji dešimtinė, apie kurią kalba Viešpats, o tik jūsų geri darbai. Todėl nesuklyskite atskirdami, kas yra dešimtinė, o kas yra geri darbai...
Tačiau svarbiausia – atminkite nuolat kartojamą teiginį: visų pirma mūsų laimė priklauso nuo asmeninių santykių su Dievu...
Pasaulyje viskas nyksta. Prisimenu savo kelionę į Lenkiją 2010 m. birželio pradžioje. Savo akimis mačiau potvynius. Vienos parduotuvės savininkė pasakojo, kaip iš upių pakrantėse prigludusių kapinių buvo išplautos kapavietės ir išplukdyti netgi karstai su mirusiais...
Šių metų birželio vidury mane aplankė jaunuolis, anksčiau turėjęs gražių planų, tačiau palūžęs. Buvo suplanavęs veiklą, kuriai įgyvendinti reikėtų milijonų. Tačiau jis neatsižvelgė į faktą, jog prieš kelis mėnesius buvo paėmęs 300 litų (tik 300 litų!) kreditą, kurio iki šiol neįstengia sugrąžinti. O Šventasis Raštas sako, kad tas, kuris neištikimas mažuose dalykuose, negali viltis, kad jam bus patikėti dideli. Štai toji Biblijos citata: „Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose. Jei tad jūs nepasirodėte patikimi tvarkydami apgaulingą Mamoną, tai kas patikės jums tikrąsias gėrybes?! Ir jeigu nebuvote patikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?!“

Tęsinį skaitykite 2017 12 16 „Utenyje“

Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės

Valerijus Rudzinskas

Ekonomika mus apgauna pirmadienį, bet mes ir toliau ja tikime. Apgauna antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, tačiau mes vis tiek nesiliaujame ja tikėti. Galvojame, kad mus išgelbės bankininkai ar galingi verslo magnatai. Manome, kad mūsų saugumą garantuoja taupomoji sąskaita banke, nekilnojamasis turtas, biznis...
Prieš kurį laiką sutikau žmogų. Jis verkė ir išgyveno, nes pastaruoju metu prarado milžiniškus pinigus. Žmogus aimanuodamas pasakojo, ko neteko, pasitikėdamas pasaulio sistema, ir, kai pagalvoja, jam darosi gėda, ką už tuos pinigus žadėjo ir galėjo nuveikti dėl Viešpaties. Prieš kelerius metus jis man sakė, kad dar truputį praturtės ir pastatys koplyčią mūsų besikuriančiam vienuolynui. Praėjo kiek laiko, jis vėl sakė, kad pastatys ne tik koplyčią, bet ir gyvenamus pastatus. Tvirtino, kad jau turi daug pinigų, tačiau nori juos dar labiau padauginti, todėl kol kas dar negali paaukoti. Bet jau greit ateis laikas ir jis viską pastatys...
Kaip minėjau, gana neseniai, kai jau stovėjo mūsų koplyčia, jam nė centu neprisidėjus, jis atvyko guostis, kad viską prarado... Sako: „Kodėl anksčiau apie tai negalvojau?!“
Tačiau Šventajame Rašte aiškiai parašyta, kad laimės receptas ne šiame pasaulyje, kur viską rūdys naikina ir kandys suėda. Jėzus primena:
„Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė – ne daugiau už maistą ir kūnas – už drabužį? Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne vertesni už juos? O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį pailginti sau gyvenimą?! Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? Todėl nesisielokite ir neklausinėkite, ką valgysite, ką gersite, kuo vilkėsite? Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo“...

Tęsinį skaitykite 2017 12 09 „Utenyje“

„Šio pasaulio pavi­dalas praeina“

Valerijus Rudzinskas

Tačiau grįžkime prie stačiatikių teologijos. Kun. Bulgakovas rašo:
„Stačiatikių Bažnyčia teigia, kad gali būti trys pomir­tinio gyvenimo būsenos: rojaus palaima ir dvejopa pra­garo kančia, iš kurios galima arba negalima išsilaisvinti Bažnyčios malda ir sieloje vykstančio vidinio proceso galia. Jai nežinoma skaistykla, kaip ypatinga vieta arba būsena, egzistuojanti katalikų dogmatikoje. Tačiau negalima neigti, jog gali būti ir yra skaistinanti būsena (kurią pripažįsta ir stačiatikiai, ir katalikai). Mums vi­siškai nežinomas pomirtinis kiekvienos sielos likimas. Todėl negalima klausti, ar stačiatikiai pripažįsta skaistyklą, reikia klausti, ar egzistuoja pragaras tikrąja to žodžio prasme, t. y. ar jis taip pat nėra skaistykla? Kad ir kaip būtų, Bažnyčia nežino jokių apribojimų maldoje, skirtoje išėjusiems vienybėje su Bažnyčia, žinoma, tikint šios maldos galia“...
Šioje vietoje vėl reikia įsiterpti, pabrėžiant, jog Bažnyčia nuo pat pradžių tikėjo maldos už mirusius galia. (Šis tikėjimas buvo atmestas protestantų). Nuo Bažnyčios pradžios iki šių dienų esama daug liudijimų, kaip padeda maldos už mirusiuosius...
Šventasis Jonas Damaskietis pasakoja apie vienuolį, turėjusį visokeriopo pasisekimo lydimą ir lengvabūdišką gyvenimą pamėgusį mokinį. Deja, vaikiną netikėtai ištiko mirtis. Vienuolis daug ir nuoširdžiai už mirusįjį meldėsi. Tuomet gailestingasis Viešpats leido regėjime vienuoliui pamatyti mokinį, iki kaklo apimtą liepsnų. Vienuolis dar daugiau su ašaromis meldėsi. Po kurio laiko jis išvydo jaunuolį, apimtą liepsnos iki juosmens. Vienuolis ir vėl meldėsi bei atliko daug gerų darbų. Netrukus Viešpats parodė jam visiškai iš kančių išvaduotą mokinį...

Tęsinį skaitykite 2017 11 25 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

77777Net tuščias šaldytuvas sulaukia 4–5 peržiūrų per dieną...
*
Petriukas vyresniajam broliui:
– Paprašyk mamos, kad duotų man pinigų ledams.
– Kodėl aš? Juk ji ir tavo mama.
– Taip, bet tu ilgiau ją pažįsti.
*
Buhalterė skundžiasi gydytojui nemiga.
– O aveles skaičiuoti ar bandėte? – klausia gydytojas.
– Žinoma, skaičiuoju, skaičiuoju, suklystu ir visą naktį ieškau klaidos.
*
Pokalbis telefonu:
– Аlio, brangusis! Ar gali dabar kalbėti?
– Galiu.
– Gerai. Tada klausyk!

 

PARDUODAMI du žemės sklypai Antakalnio k., Vyžuonų sen. (miesto teritorijos ribose). Vienas sklypas, besiribojantis su upe, – 80 a, kitas sklypas – 2 ha. Šie sklypai prie pat Naujasodžio gyvenvietės.  
    Tel. (8-640) 32364.

 

GAMINA

* Šildymo katilus ilgo degimo, krosnis pirčiai;

* įvairių katilų pirties krosnių montavimas.

Garantija, konsultacija

Tel. 8-672 59564

 

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 

 

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas