utenis 11

Monday, April 23, 2018

Šventadienio paraštėse

„Teatsileidžia surambėjusios jūsų širdys“

Valerijus RUDZINSKAS

Kas yra atgaila?
Tikra atgaila kyla, kai nuodėmę pažįstame visa širdimi, kai nuodėmės baisumą įvertiname atgailos akimis, kai suprantame, jog, darydami nuodėmę, atsisakome Dievo valdžios ir atmetame Jo reikalavimus.
Kad šis supratimas ateitų, reikia Šventosios Dvasios darbo žmogaus širdyje. Todėl mums būtinas šventos baimės perteklius, neapykanta nuodėmei, gilus gailestis, kad nusidėjome, sakramentinis nuodėmės išpažinimas per kunigą Dievui ir iš širdies gelmių kylantis troškimas nuodėmės atsisakyti.
Dievas tol mums neatleis, kol šių dalykų nesuprasime, nepajusime ir neatliksime.
Kiekvienas, norintis sužinoti, ką apie tai sako Šventais Raštas, atras, kad šių dalykų mokė Mozė, pranašai, Kristus ir Jo apaštalai. Štai ko Dievas reikalavo apsivalymo dieną: „Bet jei kas elgdamasis savavališkai, vietinis ar ateivis, užgautų VIEŠPATĮ, toks žmogus bus pašalintas iš tautos. Dėl to, kad paniekino VIEŠPATIES žodį ir sulaužė jo įsakymą, toks žmogus turi būti pašalintas. Kaltinti jis gali tik pats save.“
Atlikus visus aukščiau išvardytus veiksmus, būtina pasitikėti Dievo gailestingumu.

Tęsinį skaitykite 2017 01 „Utenyje“

„Nutildysiu visas jų linksmumo ir džiaugsmo dainas“...

Valerijus RUDZINSKAS

Kartą gyveno moteris, kuri apako ir be akių šviesos iškentėjo daugiau nei 20 metų. „Aš negaliu patikėti“, – sušuko ji, kuomet gydytojas ligoninėje nuėmė tvarsčius po akių operacijos. Ji verkė iš džiaugsmo, išvydusi žmones, daiktus, gėles, medžius. Tačiau įdomiausia šioje istorijoje tai, kad visus tuos 20 metų ji buvo akla visiškai be reikalo. Ji nežinojo ir jai niekas nepasakė, jog šiuolaikinė chirurgija tokią operaciją sugebėjo atlikti jau prieš 20 metų...
Gydytojas kalbėjo: „Gaila, kad ji apie tai nežinojo anksčiau. Jos gyvenimas būtų buvęs visiškai kitoks“...
Nuo žmogaus žinių priklauso labai daug. Nežinoti – vadinasi, likti tamsoje, neturėti tikėjimo ir vilties.
Žinios dovanoja mums daug galimybių ir, be abejo, padidina atsakomybę...
Nežinojimas apie Dievo gailestingumą sukelia žmonėms daug dvasinių kančių ir skatina nuo Dievo nutolti...
Jau esame ne kartą kalbėję, kad žmonės nutolsta nuo Dievo. Yra daug šio reiškinio priežasčių. Šįkart aptarkime dar vieną: tai įsitikinimas, kad jie negali arba yra neverti džiaugtis Viešpatyje.
Šventasis Raštas sako, kad džiaugsmas Viešpatyje – mūsų jėga. Be jos neįstengtume išsilaikyti. Todėl turime būti itin atidūs, kadangi kaltės jausmas ir savęs pasmerkimas dėl nuodėmės galutinai sunaikins mūsų džiaugsmą Viešpatyje.
Šiandien į tokią vergiją pakliuvo daugybė krikščionių visame pasaulyje. Jie neįstengia priimti visa apimančio atleidimo. Jie įsitikinę, kad neturi teisės džiaugtis.
Kuomet sūnus palaidūnas iššvaistė savo palikimą ir sugrįžo į namus kupinas nusiminimo bei gėdos, jis net neketino likti tėvo namuose. Vylėsi būti bent samdiniu. Tačiau tėvas lengvai jam atleido, papjovė jautuką ir visus sukvietė į pokylį.

Tęsinį skaitykite 2017 01 14    „Utenyje“

„Danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti“

Justas Jasėnas

Prieš kelerius metus laikraščiai aprašė istoriją, kaip viena šeima į namus parsivežė panterą. Jai tebuvo vos kelios dienos nuo gimimo, kuomet tėvai šį gyvą žaisliuką atvežė savo mažai dukrelei. Mergaitė buvo gera savo numylėtinei, jos abi ištisas valandas kartu žaisdavo. Pantera augo ir netrukus iš mažo katinėlio pavirto didžiuliu suaugusiu gyvūnu. Tėvus žmonės perspėdavo, kad tokį žvėrį laikyti namuose labai pavojinga. Tačiau jie ne itin dėl to jaudinosi. Juk jų dukrelė ir pantera išaugo kartu ir buvo didelės draugės. Mergaitė visus tikino, kad laukinė katė dėl bendravimo su žmonėmis tapo namine ir yra visiškai nepavojinga.
Kartą, žaisdama su pantera, mergaitė lengvai įsidrėskė pirštą. Gyvūnas nulaižė kraują ir vienu mirksniu gera, meili katytė pavirto laukiniu, kraujo ištroškusiu žvėrimi. Ji šoko ant savo šeimininkės, parvertė ją ant grindų ir ėmė kandžioti bei draskyti.
Dėl bendravimo su žmonėmis laukinio žvėries prigimtis nepakito. Jos prigimtiniai instinktai tiesiog snūduriavo ir vėliau ar anksčiau turėjo nubusti...

Tęsinį skaitykite 2017 01 07 „Utenyje“

Pasikartojimai: iš Betliejaus, iš gyvenimo lopšio...

Justas Jasėnas

Jei ne Kūdikėlio užgimimas Betliejuje, turbūt nieko nebūtume žinoję apie piemenis – kalnynų vietinius, tą naktį olose saugojusius savo gyvulėlius. Jei ne Kūdikio užgimimas, apvertęs aukštyn kojom kasdienybę, istoriją ir ateitį, vargu ar ką atsimintume apie pavargusius, jau tik Šventyklai betinkančius budėtojus – Simeoną ir Oną – Fanuelio dukterį iš Asero giminės. Evangelistui Lukui pasirodė svarbi ir aplinka, į kurią iš Dangaus Aukštybių nusileido ir ėmė šaknytis Žodis, prieš kurį apstulbę nutylame. Užgimimas leido Raštų rietimuose, sąmonėje ir mūsų – didelių ir labai išmokusių gyventi – artumoje būti tiems žmonėms ir įvykiams, kurie iš pažiūros nieko naujo ir ypatingo nepasako, nelemia ir neturi įtakos. Istorijos ūkuose būtų paskendę tie rūpesčiai, tas troškulys, tas paprastas džiaugsmas... Kaip ir daug kas prapuola, nežinom, nebeatsimenam – žiūrim už lango, žiūrim į Rytojų ir spėliojam, kas bus, kaip susidėlios ir susiklostys. Atsiras puiki proga solidariai dejuoti.
Įvyko kitaip. Luko evangelijos eilutės (Lk 2, 36-40) primena mūsų gyvasties pagrindą – istoriją iš vakarykštės dienos. Be jos nebūtų galimybės šiandien darbuotis, apie rytojų galvoti, ruoštis ir nusiteikti. Evangelija augina mūsų supratimą, jog reikia rinkti, o ne barstyti. Prisiminti, nuolat sergėti savuosius – gentainius, bendradarbius, netgi gatvės praeivius, kurie yra arba atsitiktinai – neatsitiktinai įkrito, kai skubėjome į darbą, ruošėmės egzaminui, skaitėm knygas ar mėginom ką nors naudingo nusipirkti. Vieni kitų istoriją kuriam: kartais nuosekliai, kartais fragmentiškai. Bet tai mūsų, tik mūsų – kraitis, paveldas, džiaugsmas, susitikimo skonis.

Tęsinį skaitykite 2016 12 31 „Utenyje“

Iš adventinių palydėjimų: trečiasis

Jėzus ima ir pataiko tiesiai į skaudžiausią vietą – širdį. Dėl visų kitų dalykų dar ištvertume, pakęstume tai, kas ne taip šilta ir malonu. Bet svarbiausia, kad niekas nejudintų mūsų asmeniškų, uždarytų, akylai saugomų slaptaviečių... Mokytojui nereikia mūsų paviršutiniškumo, išorės, bandymo vaidinti, įtikti, įsiteikti, bandymo būti kuo kitu, bet tik ne savimi pačiu.
Juk daug kartų bandome apgauti rodydami galią ir įtaką, savo pirmumą ir teisę, neklystamumą. Užsidedame kaukes ketindami pasislėpti nuo Dievo, savęs ir kitų. Dažnai tai puikiai pavyksta ir atrodo, kad taip ir turi būti VISUOMET. Žaidžiame savo gyvenimą ir atrodome nuostabiai patys sau. O širdį slepiame. Čia jau privatus reikalas, nėra ko nosį kišti, domėtis tuo, kas užrakinta.
Jėzus nežiūri į tokius mūsų žaidimus ir nusiteikimus. Tik mums patinka visokius asmeniškumus narplioti. Gaila, pikta, bet Mokytojas klausia apie širdies atvirumą, apie bendrystę. Jis nepaliauja belsti. Įkyrūs tie Jėzaus pamokymai. O svarbiausia, nenorim tikėti, jog Jis pažįsta geriausiai mus ir mūsų skaudulius, įvardija ir prisiliečia prie to, kas skauda. Todėl ir pikta, kad tai jautru, asmeniška ir kad tik mes, o ne kas kitas gali šeimininkauti širdies tyloje ar triukšme. Tai tik mūsų kontroliuojama zona. Pašaliniai neįleidžiami.
Evangelija jokiu būdu neragina mūsų atsisakyti geros kavos puodelio, įprastų ritualų, gardesnio kąsnelio... Tai įprasta ir labai žmogiška. Jėzus nesudaro mums specialaus valgiaraščio. Jis tik ragina saugoti širdį nuo to, kas laikina, kas apsunkina, kas užtemdo žvilgsnio skaidrumą. Gyvename ir kasdienybėje prisirenkame įvairiausių niekų, kurie trikdo kelionėje. Jėzus ragina atsitokėti, laukti, budėti, būti pasiruošus, kad vėl nereikėtų burnoti, jog pavėlavom, negirdėjom, nebuvom perspėti, kažko pritrūkom.
Sunku išlaikyti tokią linksmą ir laisvą širdį. Paslepiam joje, uždarom tai, kas sunku, ko nenorime rodyti kitiems. Taip ir varginamės, kankinamės. Iš kur tos kantrybės, to pasitikėjimo gauti? Kiek daug toje širdyje susireikšminimo, nereikalingų įsižeidimų, barnių, dvejonių, nepasitenkinimo, pykčio ir nevilties. Visa tai tikrai trukdo gyventi. Taip sunku atleisti, viską pradėti iš naujo, bandyti palikti nereikalingus mažmožius, nesustoti prie nuoskaudų... Vėl naujai susitikti su žmogumi, kuris kitaip elgiasi, kitaip mąsto ir neklauso mūsų diktato. Esame linkę nebendrauti, nurašyti, padėti tašką ten, kur negalime valdyti.
Mokytojas ragina atverti, išlaisvinti savo širdį, kad pajustume gyvenimo skonį. Kad vėlei iš naujo džiaugtumės laimėjimais, žmonėmis, kūryba, gyvu tikėjimu ir pasitikėjimu. Toji apsunkusi širdis tik ir liepia stovėti vietoje, nejudėti, nieko neieškoti, nieko nekeisti, o tik niurzgėti, kad viskas blogai, kad nėra jokių vilčių, kad nėra prasmės pajudėti.
Laikinumai mums visados atrodo patikimesni ir gražesni, juos norisi rinktis, apsikrauti, apsidangstyti ir galiausiai nebematyti Dievo, tik SAVE. Jėzus provokuoja rinktis sveiką gyvenimo būdą, laisvę pasakyti tai, kas skaudu ir kas gera, nebijoti kaitos ir naujumo. Atsisakyti sustabarėjusių, negyvų, šabloniškų jausmų, elgesio, žodžių. Nebijoti tiesos – pirmiausia apie save.
Tik laisva širdis gali kitaip jausti ir priimti tikėjimo dovaną. Dovaną, leidžiančią asmeniui išsiskleisti, atsiverti santykio su Dievu ir žmonėmis artumui, kūrybai, džiaugsmui kitais, jų laimėjimais, pastangomis ir pergalėmis. Laisva širdis leidžia nebūti vienam, įsileisti Kūrėją ir kūrinius, neprisirišti prie žaizdų ir klaidų... Suspėsim per Adventą. Sustiprėsim, būsim tvirtesni, laisvesni, nieko nebijosim. Širdyje atsiras naujos vietos Betliejaus džiaugsmui priimti.
Justas JASĖNAS

Iš adventinių palydėjimų: antrasis

Justas Jasėnas

Jėzus skatina stebėti... Įsižiūrėti ne tik į aplinką ar metų virsmą. Jam kur kas svarbesnė žmogaus širdis. Esame kviečiami įsižiūrėti į savo tikėjimą, į bendruomenės kasdieninį krebždėjimą, į visus ir visokius dvasios krustelėjimus.
Mokytojas dažnai kalba apie amžinąsias tiesas pasinaudodamas palyginimais, aliuzijomis. Klausytojams taip lengviau suprasti. Daug pavyzdžių iš gamtos pasaulio. Tarsi gamtos pažinimo pamoka mokykloje... Juk pažįstame tik tuomet, kai tyrinėjame, stebime, įsižiūrime, kartojame ir nuolat tikriname savyje tai, kas jau buvo aišku, surasta, kadaise mąstyta ir patvirtinta. Žmogus linkęs tikrinti asmeniškai. Gal dėl baimės? Ar pasitvirtins, kas jau patvirtinta šimtmečių? Gal dėl noro prieštarauti, ginčytis, gal dėl nenoro pasikliauti praeitimi ir senomis teoremomis? Smagu ieškoti, patikrinti ir gauti kitą, kitokį atsakymą – paliudijimą. Evangelija juk parašyta ir mano keliui, mano protui, mano jausmams. Parašyta mums ir dėl mūsų. Ji ir šiandien skaitoma, ji ir šiandien kalbina tikėdamasi Širdies atvirumo.

Tęsinį skaitykite 2016 12 10 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

„O, kaip seniai tave mačiau! Ką dabar dirbi?“ – „Prekiauju baldais.“ – „Ir kaip sekasi?“ – „Puikiai! Namuose liko tik šiukšlių dėžė.“

Stovi du psichologai stotelėje. Vienas sako: „Labai ilgai autobusas neatvažiuoja.“ Kitas: „Nori apie tai pasikalbėti?“

Taupumo sumetimais suvalkietis studentas į povestuvinę kelionę iškeliavo vienas, be žmonos.

„Sakykit, kur jūs laikote savo santaupas?“ – „Mintyse...“

Tėvas klausia: „Petriuk, kaip tau sekėsi mokykloje?“
Petriukas: „Su dvejetukininko tėvu nekalbu!“

 

Parduodu 3 kW (užima 36 m2 ) saulės elektrinę.
Mainai su ESO tinklu, nemokėsite už sunaudotą elektrą! Kaina 1799 Eur. Kiekis ribotas.
    Tel. 8 603 18700.

 

Parduodu tris 2000 kW elektros generatorius CAT, Perkins, Iveco. Su ARĮ automatika ir korpusu (pilnas komplektas). 25 kW kaina – 5833 Eur.
    Tel. 8 603 18700.

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

nuotr1nuotr2PARDUODU Pakalnių gyvenvietėje nebaigtą įrengti Alytaus tipo namą, rūsys po visu namu, yra ūkio pastatai, 3765 kv. m namų valdos žemės sklypas.
Nebaigtą įrengti požeminį trijų kamerų cechą su 0,0721 ha žemės sklypu.
Žemės ūkio paskirties 2,17 ha žemės sklypą su 0,08 ha vandens telkiniu. Ideali vieta motininių sraigių verslui, galima auginti „chitake“ grybus. Yra projektas ir visi leidimai. Galima pirkti atskirai.
    Tel. +370 680 12762.

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas