utenis 11

Tuesday, October 23, 2018

Šventadienio paraštėse

TU GALI

Valerijus Rudzinskas

 

Tu žemėje gali būti tarsi ugnis, kuri save dovanodama siunčia šilumą. Tačiau tavo išdalyta šiluma neprapuls veltui: pasėta kituose plėsis sušildydama pavargusiuosius gyvenimo ledynuose.
*
Pats tiesiausias kelias, kuriuo Dievas ateina į mūsų gyvenimą, – pakelių žmonės, kviečiami į puotą.
*
Savo darbais gali įrodyti, kad artėji prie Dievo, o Jis prie tavęs. Pradžioje užtenka bent troškimo.
*
Kartą bandžiau įsiklausyti, kaip pateka saulė, mėnuo ar žvaigždės. Ankstyvą rytmetį ar naktį išgirdau ramybę. Pajutau tavo plakančią širdį. Joje prakalbo tavo siela. Tą akimirką supratau, kad tu turi jėgų gyventi, tik gal niekas tau šito nesakė. Tačiau dabar tau rašau norėdamas ištarti, kad be tavo džiaugsmo liūdi žvaigždžių akys, tavo ramybės reikia saulei, tavo vilties ilgisi visa kūrinija, o šalia esantieji laukia bent lašelio meilės.
*
Žinau, ką reiškia padėtis be išeities. Kartais tampame nepakeliamai sunkių aplinkybių kaliniais, kai nėra jėgų nei gyventi, nei mirti. Vargu ar tokiomis minutėmis galima ką nors patarti. Sutikę šiuos brolius netuščiažodžiaukime. Tylėdami apkabinkime ir priglauskime prie krūtinės. To užteks.

Tęsinį skaitykite 2018 08 25 „Utenyje“

POŽIŪRIS

Kokios skirtingos žmogaus ašaros! Tos, kurios atsiranda iš baimės, guodžia, o tos, kurios kyla iš meilės, praneša, kad mūsų malda yra išgirsta. Taip kaip vanduo pamažu pilamas ant ugnies ją užgesina, taip ir nuoširdaus verksmo ašara numalšina bet kokią susierzinimo ir pykčio ugnį. Kas niekada nenustoja verkti ilgėdamasis Dievo, tas nė vieną dieną savo dvasia nesiliauja džiūgauti. Tačiau kurio kūnas kasdien džiūgauja, to laukia amžinasis verksmas.
*
Šventuosius kalbėti išmokė kentėjimai. Kentėjimai padėjo atrasti tylos palaimą. Jie atidengia skausmingą ir palaimintą vienatvės veidą, o neviltyje moko auginti tikėjimą. Į šipulius sudaužydami mūsų širdis jie atkakliai dėlioja jas iš naujo. Kančios mokykloje sutverta širdis priartėja prie dieviškosios širdies begalybės. Nuo tada imame džiūgauti, kad kančia atskleidė mumyse tai, kas iš tiesų daro mus Dievo vaikais.

Tęsinį skaitykite 2018 08 18 „Utenyje“

TU GALI

JEI

Jei nori, kad kančia pamažu apleistų tavo namus – mokykis visiems atleisti pradėdamas bent nuo tų, kurių nepažįsti, o tik iš kalbų ar žiniasklaidos sužinai apie tikras ar išgalvotas jų nuodėmes, nes kitais besipiktindamas nuteisi pats save.
*
Sukurtasis pasaulis kiekvieną akimirką dovanoja nesiliaujantį gyvybės judesį, besišaukiantį atsako tavo sieloje. Jei šio judesio nejauti – atėjo laikas gydyti sergančią širdį. Jei siela neturi jėgų atsiliepti į kūrinijos šauksmą, ji neįstengs pažinti Kūrėjo. Teatsiveria tavo dvasios durys, kad Kūrėjo Dvasia aplankytų ir troškimą gyvent dovanotų!
*
Jei gali būti balsu pavasarį sprogstančio ar rudenį lapus numetančio medžio, vadinasi, dar tavyje gyvuoja rojaus prisiminimai. Koks džiaugsmas įsileisti į save gamtos laimę ir joje švęsti gyvenimą!
*
Jei iš tiesų trokšti padėti kenčiančiam žmogui – kuo mažiau kalbėk. Tik prieš tai maldoje išgrynink savo širdį ir atsivesk kenčiantįjį į Viešpaties Akivaizdos slėpinį tyloje. Leisk, kad Dievo meilė per tave apkabintų paliestąjį skausmo ir dėkok už stebuklą regėdamas priimtą ir išgyventą Dievo artumą.
*
Jei manai esąs nepataisomas ir beviltiškas, negaliu uždrausti tau taip galvoti. Tik pasilieku sau teisę manyti kitaip, nes žinau, kad Dievo meilė nepalyginamai didesnė už tavo beviltiškumą. Šios meilės šviesa leidžia man patikėti tavimi ten, kur tu pats jau nebeturi jėgų tikėti.
*
Jei Dievo šviesa nuskaidrins širdį, tu nematysi kito žmogaus ligų, nuodėmių ir viso to, dėl ko iki šiol stokojai jėgų mylėti savo artimą.
*

TU GALI

Valerijus Rudzinskas

 

GAILESTINGUMAS
*
Kai kurie žmonės įsipareigojo įvairiems apsimarinimams bei atsižadėjimams, kad patirtų nuodėmių atleidimą, bet blogio neprisimenantis žmogus juos yra seniai aplenkęs, nes pikto neprisiminimas ir yra tikroji atgaila. Ko gero, Lotas buvo išgelbėtas todėl, kad gyvendamas tarp nuodėmingų žmonių niekada jų nesmerkė. Tu gi nustosi teisti nusidedančiuosius, jei visada prisiminsi, kad Judas buvo tarp Jėzaus mokinių, o plėšikas tarp žmogžudžių, tačiau per vieną akimirką įvyko nepaprastas jų abiejų pasikeitimas. Taigi, kas sunaikina savyje pyktį, tas gauna nuodėmių atleidimą, kas prie jo prilimpa, tas praranda Dievo gailestingumą.
*
Ne tada sužinosi, kad išsigelbėjai nuo dvasinio supuvimo, kai pasimelsi už tave įžeidusį ar už blogį atlyginsi gėriu, ar pakviesi tau pikta linkintį į vaišes. Tačiau tada, kai išgirdęs apie tai, kad jis patyrė kokią nors sielos ar kūno nelaimę, imsi jo gailėti kaip savęs paties ir apsipilsi ašaromis.
Dažnai daug ir gražiai kalbame apie gailestingumą, atkakliai patys jo siekiame, tačiau kai ateina diena, išmėginanti, kiek iš tiesų esame gailestingi kitiems, atsiduriame egzamino neišlaikiusių ir jokio pasitikėjimo nekeliančių mokinių vietoje. Nesugebėdami atleisti pamirštame, kad ką nors teisdami begėdiškai vagiame vien Dievui priklausančią teisę, o smerkdami – į pražūtį stumiame savo sielą. Todėl palaiminti tie, kurie dėl kito nusidėjimų verkia, o dėl sėkmės džiūgauja. Jie jau patyrė Viešpaties gailestingumą ir moka juo dalytis.

Read more: TU GALI

TU GALI

Valerijus Rudzinskas

 

KANČIA

*
Kančia yra brendimo procesas. Kas sieloje susitaiko su kančia, gali geriau suprasti kitą žmogų. Kančia padaro žmogų lankstesnį, ima luptis susidaręs jo luobas. Kas kabo ant kryžiaus, to abi rankos plačiai išskėstos. Jis tampa pasirengęs visus apkabinti. Kiekvienas sutiktasis darosi jam artimas.
Kančia padaro mus ne tokius pretenzingus. Nebekeliame tokių didelių reikalavimų gyvenimui, partnerystei, nei laimei ir sveikatai. Kančia parodo: nieko taip paprastai nebūna – viskas yra dovana. Imame mokytis džiaugtis anksčiau nepastebėtais, atrodytų, savaime esančiais ir dėl to nebrangintais dalykais.
*
Radikaliausias kančios poveikis yra tas, kad ji akimirksniu, per vieną ar kelias sekundes, apšviečia mūsų gyvenimą labai ryškia šviesa. Išsyk išnyksta maži mūsų rūpesčiai. Kas turi vėžiu sergantį vaiką, tam jau ligoninės laukiamajame esančių laikraščių antraštės parodo, kokiomis nesąmonėmis užsiimame didesnę savo gyvenimo dalį, kaip klaidingai sprendžiame daugelį klausimų. Iš karto paaiškėja, kas iš tikrųjų svarbu gyvenime ir kiek daug dalykų galima atsisakyti. Taigi kasdien užduokime sau klausimą: kuo laikome kančią – palaiminimu ar prakeikimu? Iš tiesų kančia kiekvienam taps tuo, kuo kuris ją laikys. Linkiu padaryti tinkamą sprendimą, kad visas gyvenimas taptų nesibaigiančiu palaiminimu.

Tęsinį skaitykite 2018 06 30 „Utenyje“

TU GALI

Valerijus RUDZINSKAS

 

LIGA
Jei tavo liga nepagydoma, priimk ją kaip vaistą sielai ir aukojimo dovaną. Pasidalyk savo kančia su kitais kenčiančiaisiais. Aukodamas už juos sopulius įprasmink skausmą. Būk nežinomas šventasis, kurį vienas Dievas pažįsta. Liga gali tapti stebuklu, vertu kasdien dovanoti, kad suprastume skausmo saldumą ir patirtume laimę, kai visi, už kuriuos kančią aukojame, gaus tai, ko jiems su ašaromis meldžiame.
*
Kančioje gimsta išmintis. Ji mums primena, kad iki šiol niekas gyvendamas žemėje nepatyrė laimės pilnatvės. Todėl neapsigaukime: nors ir kaip besistengtų pasaulis vilioti pažadais, jiems išsipildyti nėra lemta. Tik į Dievą nukreipta mintis skausmą įstengia paversti džiaugsmu, o ligai suteikia prasmę.
*
Ne kartą stebėjau, kaip Viešpats dovanoja išgijimą, šitaip atlygindamas už atkaklų ryžtą tikėti. Šis tikėjimas – prieš mūsų akis persiskirianti jūra, išmėginanti, ar užteks drąsos leistis kelionėn, kai iš abiejų pusių gaudžia nerimą žadinantys vandenys. Tačiau abejonės išnyksta vos mums pradėjus žingsniuoti ir matant link mūsų artėjantį Dievą.
*
Nebijokime besiartinančios senatvės. Nors metams bėgant kasdien vis labiau stokojame kantrybės, tačiau meilė artimui darosi pastovesnė, ištikimesnė, brandesnė. Ligos sulaiko nuo pasaulio šurmulio, kad atrastume jėgų ruoštis amžinajam gyvenimui.
*
Tu klausi, kodėl kenti? Kodėl kiti tave verčia nešti kryžių? Būk dėmesingas ir nieko nekaltink: pažvelk į savo praeitį. Kol neištaisysi kitados padarytų klaidų, neįstengsi džiaugtis šiandiena. Tačiau jei atrasi jėgų ligą ar nelaimę priimti kaip priemonę sielai gydyti ir širdžiai išlaisvinti, imsi džiugiai šlovinti Viešpatį dėl Jo begalinio gailestingumo, suteikiančio galimybę nenusinešti skolų į amžinybę.
*
Ne kartą įsitikinau, kad sergančiame kūne slypi nuostabi siela, jei ji išmoko atsižadėti kūno troškimų ir kasdien laidoja jo pojūčius. Sergantis kūnas dažnai yra nutyrintas, ligonio lūpos kalba apie tai, kas skaidru, o jo protas mąsto apie prakilnius dalykus, atveriančius Viešpaties išminties bei gailestingumo paslaptis. Todėl palaiminta vadinu tokio žmogaus ligą, nes ji atrakina vartus į Dangaus Karalystę.
*
Liga niekada nėra Dievo bausmė. Greičiau Jo begalinės meilės ženklas, nes į kenčiančio žmogaus širdį Viešpats sudeda didį gailestingumą, mokantį gelbėti sveikuosius kūnu, bet sunkiai sergančius dvasia.
Susirgęs pirmiausia dėkok Dievui už ligą. Šį išbandymą ramiai priimdamas tu atveri duris sveikimui. Nors ir suprantu, koks yra sunkus kelias į tokio tikėjimo šalį, vis dėlto paklausęs šio patarimo greit tapsi laimingas, nes jei nori pamatyti šviesą, išmok nusišypsoti tamsai.
*
Kartais mumyse apsigyvena baisus priešas, norintis mus nuvaryti į kapus. Jo vardas – pyktis. Kur tik jis apsilanko, visur griauna ne tik tarpusavio santykius, bet ir sveikatą. Apsigyvenęs žmoguje dažnai, jei jam nepavyksta nukreipti strėlių į kitus, jis atsigręžia į tave patį. Tavo uždavinys – atpažinti šį klastūną ir visiems laikams išvyti iš širdies šventovės. Pykčio atsikratymas – pirmas vaistas nuo visų ligų.

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

NErgo 300x400px

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Suvalkietis gatvėje susitinka gydytoją ir nori veltui gauti konsultaciją:  „Daktare, ką jūs darote, kai persišaldote?“  „Čiaudau“, – atsakė tas ir nusišypsojo. Daktaras taip pat buvo suvalkietis.
*
Suvalkietis savo vaikui 12-ojo gimtadienio proga nupirko pusę torto, subedė į jį 6 žvakutes ir pastatė prieš veidrodį.
*
Atėjo suvalkietis į turgų pirkti kiaušinių.  „Po kiek tie kiaušiniai?“ – klausia vienos moterėlės.  „Po penkis centus sveiki, po keturis – susikūlę“, – atsako moterėlė. Tada suvalkietis paprašo: „Prašau man tuziną sukulti.“
*
Taupumo sumetimais suvalkietis studentas į povestuvinę kelionę iškeliavo vienas, be žmonos.

suopirkimas

Šių metų spalio 25 d. 17.30 val. Utenos kraštotyros muziejuje (Utenio a. 3, Utena) antrosios knygos „AISČIŲ DVASINĖS TAPATYBĖS BEIEŠKANT“ pristatymas

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 PARDUODAMAS nedidelis medinis namas miško apsuptyje, netoli Utenos. Yra elektra, tvenkinys, 23 arai kitos paskirties žemės. Tel. 612 46340

 

PARDUODAME auginti dvi telyčaites 3 savaičių ir vieną 2 mėn. Tel. 8 686 61521

 

PARDUODU Pakalnių gyvenvietėje nebaigtą įrengti Alytaus tipo namą, rūsys po visu namu, yra ūkio pastatai, 3765 kv. m namų valdos žemės sklypas. Nebaigtą įrengti požeminį trijų kamerų cechą su 0,0721 ha žemės sklypu.
Žemės ūkio paskirties 2,17 ha žemės sklypą su 0,08 ha vandens telkiniu. Ideali vieta motininių sraigių verslui, galima auginti chitake grybus. Yra projektas ir visi leidimai. Galima pirkti atskirai.
    Tel. +370 680 12762.

nuotr2

nuotr1

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas