utenis 11

Saturday, February 17, 2018

Šventadienio paraštėse

IŠMĖGINIMAI

Daugelis nemėgsta kalbų apie išmėginimus. Net nenori daryti prielaidos, kad Dievas mus išmėgina. Jų manymu, viskas turi klotis, lyg sviestu patepta. Susidūrę su išmėginimais šie žmonės puola į paniką, neviltį, Dievo ir viso pasaulio kaltinimą. Tačiau Šventajame Rašte rasime daugybę liudijimų apie išmėginimus. Vienas žinomiausių – Abraomo išmėginimas. Prisiminkime pasakojimą iš Pradžios knygos:
„Dievas išbandė Abraomą. Jis tarė jam: „Abraomai!“ Jis atsiliepė: „Aš čia!“ – „Paimk savo sūnų, – jis tęsė, – savo vienatinį sūnų Izaoką, kurį myli, nueik į Morijos kraštą ir paaukok jį kaip deginamąją auką ten viename kalne, kurį aš tau nurodysiu.“
Pakilęs anksti rytą, pasibalnojo savo asilą, pasiėmė su savimi du tarnus ir savo sūnų Izaoką. Prisiskaldęs malkų deginamajai aukai, jis leidosi kelionėn į vietą, apie kurią buvo jam kalbėjęs Dievas.

Read more: IŠMĖGINIMAI

Kas tik šauksis viešpaties vardo, bus išgelbėtas

Įsidėmėkite! Bet koks iš mūsų lūpų išėjęs žodis yra statybinė medžiaga griovimui arba kūrimui. Kitkas neegzistuoja. Kitko nėra. Jis tikrai kažką sukurs ir tuo tikrai kažkas pasinaudos. Kai žmogus iš savo lūpų išleidžia pilną neapykantos žodį, - tai yra, pilną energijos, o tai reiškia tikėjimo, - tai ta energija yra užtaisas žodžiui. Tas žodis išeina į atmosferą ir kabo ten iki to laiko, kol kas nors panorės jį panaudoti griovimui arba kokios nors šalies sunaikinimui. Tuos žodžius naudoja globalinės tvarkos demonai. Tie demonai laukia, kol dvasiniame pasaulyje - atmosferoje - bus surinktas reikiamas kiekis užtaisytos medžiagos, ir tada jie ja ima naudotis ir statyti būtent tai, ko jiems reikia... Tai – įžvalgūs pastoriaus Andrejaus Šapovalovo žodžiai...
Liūdna, tačiau gyvenimas rodo, jog šios negatyvios statybinės medžiagos mastai intensyviai kaupiasi...
Psichiatrai ir psichoterapeutai su dideliu nerimu konstatuoja katastrofiškai augantį žmonių, patiriančių dvasinę tuštumą, skaičių. Visi pastebime vos ne masinę depresiją, baimes, stresus, isteriją ir maniakinį elgesį. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, šiandien mažų mažiausiai du milijonai žmonių serga sunkia depresijos forma. Dauguma jų – savo pačių ir kitų ištartų žodžių aukos...

Read more: Kas tik šauksis viešpaties vardo, bus išgelbėtas

Ypatingojo vakaro atmintis

Justas JASĖNAS

Iš ankstyvosios savo vaikystės atsimenu sujudimą namuose, mama ir močiutė puldavo ruoštis, tvarkyti namus, gaminti valgį. Niekas neskubėdavo, viską paruošdavo namie, visa buvo kaimiška, niekas nelėkdavo į parduotuvę, dar nebuvo ir dovanų pirkimo manijos. Suspėdavo pasiruošti vieną vakarą prieš Kūčias, o paskui šventės dieną pabaigdavo viską dėlioti.
Tik Kūčių dieną puošdavom eglutę. Prisimenu žaisliukus, burbulus, kurie išimti iš spintos, nuvalyti vėl taip gražiai blizgėdavo ant eglutės. Siųsdavom ir gaudavom daug šventinių laiškų, vartydavau atvirukus. Tiesiog kalnus atvirukų su tetų ir dėdžių palinkėjimais mūsų šeimai.
Buvo ir Senio Šalčio skulptūrėlė, statydavo prie tos eglės. Su kaimynų mergaite, mano bendraamže, mums būdavo daug džiaugsmo aplink tą eglę suktis, žaisti.
Ypatingas vakaras, nes tik tada, prieš sėsdami vakarienės, kalbėdavo poterius, kalbėdavo, prisimindavo išėjusius. Mirusiam žmogui ant stalo visada būdavo tuščia lėkštė ir įrankiai. Todėl būdavom susikaupę. Nakčiai stalo nenukraustydavom, palikdavom visą maistą vidurnaktį ateisiančioms vėlėms. Tik savo indus suplaudavom.
Kaime tą vakarą būdavo tylu, ramu, lyg ir kiek baugu, mistiška. Niekas be reikalo nešliaužiodavo, neskambindavo. Tiesiog susitaikę sėdėdavom kartu. Nereikėdavo niekur skubėti.

Tęsinį skaitykite 2015 12 23

Nesisielokite ir neklauskite

Paskutiniais metais mus pavedė ekonomika.
Tarybiniais laikais televizija transliuodavo tarybinių tautų muzikos festivalius. Kartais tas laidas mielai pažiūrėdavau. Mąstant apie žlungančią ekonomiką, atmintyje iškilo ankstyvoje jaunystėje girdėta tokia ukrainiečių daina apie apgaulę: „Pidmanula, pidvila“. Ji galėtų tapti ekonominės krizės himnu.
Ekonomika mus apgauna pirmadienį, bet mes ir toliau ja tikime. Apgauna antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, tačiau mes vis tiek nesiliaujame ja tikėti. Galvojame, kad mus išgelbės bankininkai ar galingi verslo magnatai. Manome, kad mūsų saugumas garantuotas taupomojoje sąskaitoje banke, nekilnojamame turte, biznyje...
Prieš kurį laiką sutikau žmogų. Jis verkė ir pergyveno, nes pastaruoju metu prarado milžiniškus pinigus. Žmogus aimanuodamas pasakojo, ko neteko, pasitikėdamas pasaulio sistema ir, kai pagalvoja, jam darosi gėda, ką už tuos pinigus žadėjo ir galėjo nuveikti dėl Viešpaties. Prieš keletą metų jis man sakė, kad dar truputį praturtės ir pastatys koplyčią mūsų besikuriančiam vienuolynui. Praėjo kažkiek laiko, jis vėl sakė, kad pastatys ne tik koplyčią, bet ir gyvenamus pastatus. Tvirtino, kad jau turi daug pinigų, tačiau nori juos dar labiau padauginti, todėl kol kas dar negali paaukoti. Bet jau greit ateis laikas ir jis viską pastatys... Kaip minėjau, gana neseniai, kai jau stovėjo mūsų koplyčia, jam nė centu neprisidėjus, jis atvyko guostis, kad viską prarado... Sako: „Kodėl anksčiau apie tai negalvojau?!“
Kad ir didžiausius darbus nuveiktume, jie nesuteiks laimės, jei į juos nebus sudėta mūsų širdis, atnaujinta Jėzuje Kristuje.

Read more: Nesisielokite ir neklauskite

Nesisielokite ir neklauskite

Paskutiniais metais mus pavedė ekonomika.
Tarybiniais laikais televizija transliuodavo tarybinių tautų muzikos festivalius. Kartais tas laidas mielai pažiūrėdavau. Mąstant apie žlungančią ekonomiką, atmintyje iškilo ankstyvoje jaunystėje girdėta tokia ukrainiečių daina apie apgaulę: „Pidmanula, pidvila“. Ji galėtų tapti ekonominės krizės himnu.
Ekonomika mus apgauna pirmadienį, bet mes ir toliau ja tikime. Apgauna antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, tačiau mes vis tiek nesiliaujame ja tikėti. Galvojame, kad mus išgelbės bankininkai ar galingi verslo magnatai. Manome, kad mūsų saugumas garantuotas taupomojoje sąskaitoje banke, nekilnojamame turte, biznyje...
Prieš kurį laiką sutikau žmogų. Jis verkė ir pergyveno, nes pastaruoju metu prarado milžiniškus pinigus. Žmogus aimanuodamas pasakojo, ko neteko, pasitikėdamas pasaulio sistema ir, kai pagalvoja, jam darosi gėda, ką už tuos pinigus žadėjo ir galėjo nuveikti dėl Viešpaties. Prieš keletą metų jis man sakė, kad dar truputį praturtės ir pastatys koplyčią mūsų besikuriančiam vienuolynui. Praėjo kažkiek laiko, jis vėl sakė, kad pastatys ne tik koplyčią, bet ir gyvenamus pastatus. Tvirtino, kad jau turi daug pinigų, tačiau nori juos dar labiau padauginti, todėl kol kas dar negali paaukoti. Bet jau greit ateis laikas ir jis viską pastatys... Kaip minėjau, gana neseniai, kai jau stovėjo mūsų koplyčia, jam nė centu neprisidėjus, jis atvyko guostis, kad viską prarado... Sako: „Kodėl anksčiau apie tai negalvojau?!“
Kad ir didžiausius darbus nuveiktume, jie nesuteiks laimės, jei į juos nebus sudėta mūsų širdis, atnaujinta Jėzuje Kristuje.

Read more: Nesisielokite ir neklauskite

Ant aukštojo kalno prie vėlių suolelio

Justas Jasėnas

Ruduo vis labiau pilkėja, ir nieko daugiau nebelauk – tik nuogo tuštumo. Žemė sudaigina, žemė ir pasiima tai, kas klestėjo ir teikė džiaugsmo. Dabar kaip tik mus ir užklumpa pirmosios lapkričio dienos – ramios, sklidinos graudulio, suvaržytos. Gaila ir labai ilgu. Gaila tų, kuriuos mylėjome, su kuriais kalbėjome, mokėmės gyventi. Gaila sustojusio gyvenimo – lyg kokio tako ar žingsnių. Dabar, kai labai reikia, kai taip trošku, tenka apsiprasti, kad taip, kaip buvo, jau niekada nebebus, nebepasikartos. Sudaužytos sekundės virpa, ir mes drauge virpame galvodami. Lapkričio liturgija Bažnyčioje kviečia būti kartu susitelkus, stovėti ramiai prieš Slėpinį, kai susirenkame prisiminti, minėti, tylėti. Keista, susirenkame išsibarstę, pavargę, nežinantys ir pasiklydę. Susitinkame prie altoriaus būtinai kartu ir su viskuo, ką žengdami užgyvenome.

Read more: Ant aukštojo kalno prie vėlių suolelio

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

namai
next
prev

VB Utena jpg

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas