utenis 11

Friday, February 23, 2018

Valanda virtuvėje

Patiekalai iškylai

Vasara – pats iškylų sezono įkarštis. Savaitgaliais, kai visus lepina geras oras, susiraskite pintinę, prisikraukite gardžių užkandžių ir pakvieskite smagią kompaniją praleisti laiką gryname ore, gamtoje.
Iškylų karalius – šašlykas, kurio marinavimo variantų yra begalė. Tačiau retas žino, kad ir paprasčiausiems šašlykams galime suteikti ypatingą skonį bei aromatą, netradiciškai pateikę suvyniotus į vynuogių, klevų, ąžuolų lapus. Pastovėjęs taip ,,suvystytas‘‘ 3 – 4 minutes kiekvienas keptos mėsos gabaliukas suspės prisigerti paslaptingo gamtos kvapo.
Dabar gudresnės šeimininkės sugalvoja ir kitokių patiekalų – tai ir folijoje ant laužo kepti vaisių gabalėliai, ir riestainių užtepėlės, keptas varškės sūris ar net sotus, bet saulės nebijantis pyragas. O kartais iššokus iš ežero gardžiausias būna traškios duonos gabalėlis su užtepėle ar firmine tėčio žuvimi...

Read more: Patiekalai iškylai

PAVASARINĖ VITAMINŲ BOMBA

image big 3 64475036Pavasarį mes gauname pirmąsias gamtos dovanas. Tačiau retai kuris susimąsto apie tai, kad būtent pavasarį reikia pakeisti mitybą: iš žiemos raciono (baltymų ir riebalų) meniu reikia pereiti į pavasario (angliavandenių ir augalinio maisto). Būtent pavasarį dauguma žmonių jaučia padidėjusį nuovargį, nervinį išsekimą, jėgų ir miego trūkumą. Dvi pagrindinės to priežastys – neaktyvus gyvenimo būdas ir vitaminų, mineralų bei mikroelementų trūkumas. Ir pirmiausia, nuo ko reikėtų pradėti, – tai nuo maisto. Reikėtų pasirūpinti, kad kasdien ant jūsų stalo netrūktų daržovių, vaisių, žalumynų. Taip pat tinka daiginti grūdai, duona su moliūgų, sezamų, saulėgrąžų sėklomis. Tai naudinga jūsų organizmui. Klausykite savo kūno ir kiekvieną dieną užduokite sau klausimą, ko norėtųsi pavalgyti? Kaip sustiprinti organizmą?
Pavasaris – organizmo valymo laikas. Reikia valgyti ne tokį riebų maistą. Rytais nepakenktų išgerti stiklinę sulčių. Pradėkite gerti ir kuo daugiau vandens. Ruošiatės gaminti? Daržoves troškinkite garuose arba valgykite šviežias. Virtuvėje ant palangės galima užsiauginti pipirnių, kitų prieskoninių augalų. Jų lapeliais pagardinkite sumuštinį.

Read more: PAVASARINĖ VITAMINŲ BOMBA

Velykų belaukiant

file44552927 f90aaa36Etnologų teigimu, Velykos – viena seniausių lietuvių tradicinių švenčių. Kai kuriuose regionuose Velykos net svarbesnės nei Kalėdos. Senas tradicijas turinti pavasario šventė apipinta ritualų ir papročių, o maistui skiriamas ypatingas dėmesys.
Kiaušiniams skiriama ypatinga vieta ant Velykų stalo. Margučiai dedami į stalo vidurį, dubuo puošiamas žalumynais, gėlėmis. Sukalbėjus maldą imamas margutis ir dalijamas į tiek dalių, kiek šeimoje narių. Jis turi būti sveikas, jei nori būti sveikas ištisus metus.
Ant velykinio stalo reikėjo ir raudono kiaušinio, nes tai gyvybės, meilės spalva.
Tradiciškai kepamas kiaulės kumpis. Kiaulė simbolizavo sotumą, žemės ūkio darbus, tad kiaulienos patiekalus kaip apeiginius valgyti būdavo privalu.
Šeimininkės būtinai kepdavo kvietinius pyragus ir bobas. Pastarosios turėdavo būti aukštos ir puošnios.
Velykinė boba – tai mielinis pyragas, į kurį dedama įvairių riešutų, džiovintų vaisių. Kad pyragas kvepėtų, įberiama ką tik sutrintų prieskonių. Ypač tinka kardamonas.

Read more: Velykų belaukiant

Laukiame Užgavėnių

5503289994 49d47e3195Ypatingas dėmesys per Užgavėnes yra skiriamas sočiam valgymui. Sotumas turėjo lemti gerus metus. Užgavėnių antradienį Utenos apylinkėse buvo valgoma devynis kartus. Ritualiniai patiekalai per šią šventę visoje Lietuvoje buvo kiauliena ir blynai. Per Užgavėnes būdavo vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Nors ir būtų sotus, privalėdavo kiekvieno mėsiško valgio po truputį paragauti.
Užgavėnių valgių, priešingai negu Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo taip apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai.

Read more: Laukiame Užgavėnių

Tingiems savaitgalio pusryčiams

Jeigu reikėtų išsirinkti vieną mylimiausių pusryčių patiekalų, toks, be abejonės, taptų varškės apkepas.

Varškės apkepų yra įvairiausių – klasikinis, su įmaišytais ryžiais, virtais makaronais, avižiniais dribsniais, sūriu… galima eksperimentuojant pridėti razinų, moliūgų, smulkintos apelsino žievelės. Ypač jie skanūs žiemą, kai iš šaldiklio galima ištraukti nuo vasaros užšaldytų šviežių uogų – braškių, aviečių, mėlynių, žemuogių.
Klasikiniam apkepui reikės: 5 kiaušinių (baltymai atskirti nuo trynių), 180 g cukraus, 1 kg varškės, 200 g manų kruopų, žiupsnelio druskos, 1 šaukštelis vanilės ekstrakto, 80 g tirpinto sviesto (dar šiek tiek formai patepti ), 100 ml pieno, džiūvėsėlių formai pabarstyti.
Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių temperatūros. Gilią kepimo formą ištepkite sviestu, dugną ir kraštus pabarstykite džiūvėsėliais.

Read more: Tingiems savaitgalio pusryčiams

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

No tabs to display

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas