utenis 11

Friday, February 23, 2018

Valanda virtuvėje

NEPABOSTANTYS KASDIENOS PATIEKALAI

Dauguma žmonių galvoja, kad jei jau nori maitintis sveikai, tai būtinai maistas turi būti virtas, be druskos ir nekaloringas. Nebūtinai – sveika mityba visų pirma yra subalansuotas maisto racionas, kuris praturtintas visomis medžiagomis, neišskiriant kažkurios vienos. Siūlome Jums keletą paprastų receptukų, kurie paįvairins Jūsų kasdienį stalą.

FIRMINIAI VARŠKĖTUKAI
Šie varškėtukai – be kiaušinių, be miltų, virti arba kepti... Jie tiesiog tobuli, jei mėgstate varškėtukus ir šilkinius bulvių kukulius.
Reikės: 1 pakelio riebesnės varškės, 2 valg.š. manų kruopų, 1 valg. š. krakmolo, 1 arb. š. cukraus (jei mėgstate saldžiai), 0,5 arb.š. kepimo miltelių (varškėčiams).
Viską suminkykite dubenyje. Jei varškė labai sausa, įpilkite truputį vandens. Tešla turi būti standi, lengvai formuojama.
Suformuokite ilgas juostas ir supjaustykite nedideliais gabaliukais. Užvirkite vandenį, pasūdykite, jei norite, sudėkite varškėtukus ir, kai pakils į paviršių, pavirkite apie 2 minutes.
Kepamiems varškėčiams tešlą būtinai palaikykite 2–3 val. kambario temperatūroje, kad išbrinktų manai. Į tešlą papildomai dėkite cukraus arba druskos (jūsų teisė – rinktis), suformuokite piršto storio blynelius ir apkepkite keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Valgykite su sviesto ar grietinės padažu, uogiene.

Tęsinį skaitykite 2017 06 03 „Utenyje“

VELYKŲ SULAUKUS

velykinesJau šį savaitgalį švęsime Velykas, kurios tiesiog neįsivaizduojamos be įvairiaspalvių margučių, stipriausio kiaušinio paieškų ir ridenimo varžybų.
Nuo seno žmonės Velykoms rengdavosi labai kruopščiai ir atsakingai. Tai buvo svarbiausia pavasario šventė ir ypatingas metas – baigdavosi Gavėnia, todėl buvo galima sau leisti daugiau iškilmingumo, linksmybių ir sotesnio maisto. Būtent čia atsiskleisdavo žmonių kūrybiškumas.
Vienas pagrindinių Velykų akcentų būdavo stalas. Jį puošdavo tuo, kas buvo po ranka, – įvairiais gamtos elementais. Juk kas gali būti gražiau už sprogstančias beržo šakeles arba „kačiukus“. O valgių įvairovei nėra ribų!

Read more: VELYKŲ SULAUKUS

Lėkštėje - pirmosios pavasario lauktuvės

SPALVOTOS SALOTOS
p10609811111Reikės: 1 saujos šviežių špinatų, 1 saujos kiaulpienių lapelių, 1 saujos salotų, 1 avokado, 1 obuolio, 2 pomidorų, 100 g sūrio.
Padažui reikės: 1 citrinos, 2 česnako skiltelių, 1 valgomojo šaukšto medaus, 2 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus, 1 valgomojo šaukšto garstyčių, žiupsnelio druskos.
Salotų, špinatų ir kiaulpienių lapus švariai nuplaukite ir nuvarvinkite. Jei reikia, suplėšykite smulkesniais gabalėliais. Nulupkite avokadą ir nuplaukite pomidorus. Juos supjaustykite norimo dydžio gabalėliais. Sūrį ir nuluptą obuolį sutarkuokite šiaudeliais.
Paruoškite padažą: išspauskite citrinų sultis, į jas supilkite aliejų, sukrėskite garstyčias ir medų. Suberkite sutrintą česnaką, pasūdykite. Gerai išmaišykite. Padažu apšlakstykite salotas ir patiekite. Jas galite valgyti ir vienas, ir su skrebučiu, trapučiu ar bulvėmis. Be to, tai – puikus garnyras prie kiaušinių ar mėsos patiekalų.

PAVASARINĖS SALOTOS
ridikeliaiReikės: 1 raudonosios paprikos, 1 ridiko, 1 pundelio svogūnų laiškų, 1 agurko, 2 riekių baltos duonos, druskos,
Duoną supjaustykite nedideliais kubeliais ir pakepinkite įkaitintoje keptuvėje su aliejumi. Daržoves supjaustykite nedideliais, „skaniais“ kubeliais, susmulkinkite svogūnų laiškus. Norėdami pagreitinti procesą, galite sutarkuoti daržoves (pvz., ridiką, agurkus). Viską sumaišykite, pagardinkite druska, dėkite majonezo ir ragaukite.

Tęsinį skaitykite 2017 03 29 „Utenyje“

Užgavėnių dienai artėjant

Blynų istorija siekia žilą senovę: sakoma, kad prie šio gardėsio žmones įpratino dar biblinis karalius Dovydas, švenčių proga vaišindavęs jais visus miestelėnus ir keliauninkus. Nuo tų laikų žmonės pamėgę blynus jų lietiniaitikrai neužmiršo.
Senos blynų kepimo tradicijos ir mūsų šalyje. Šiandien turbūt populiariausi lietiniai blynai. Juos mūsų senelės ir prosenelės kepdavo pačius įvairiausius: ir mielinius, ir grikinius, o ką jau bekalbėti apie sklindžius, kurie nuo senų senovės buvo svarbiausias lietuvių Užgavėnių valgis. Stengdavosi juos kepti kuo apskritesnius, nes blynas turi būti didelis kaip saulė, raudonas kaip saulė, karštas kaip saulė. Kitaip sakant, blynai yra kepami per visą keptuvės dydį, apskrudinami iš abiejų pusių ir patiekiami į stalą.
Patarimus, ką daryti, kad blynai būtų kuo skanesni, plonesni ar puresni, šeimininkės saugodavo kaip kokias šeimynines paslaptis ir perduodavo savo dukroms ir marčioms. Bet, kaip sakoma, tai, ką žino daugiau nei vienas žmogus, jau nebe paslaptis. Taip ir blynų kepimo receptai ir gudrybės keliaudavo iš vienų namų į kitus, iš kartos į kartą. Vis dėlto negalima pamiršti, kad svarbiausia kepant blynus – ne receptai ir išmintis, o praktika. Tad nuoširdžiai patariame gaminti šį skanų patiekalą kuo dažniau, nelaukiant Užgavėnių.

Read more: Užgavėnių dienai artėjant

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

No tabs to display

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas